Gimnazistų motyvacijos ypatumai

Ką tik baigėsi savaitė, kai gimnazistai „mušė“ akademinio aktyvumo rekordus.
Bet naujame semestre aktyvumas vėl blėsta…

Reikalas gan aiškus:
1) nelabai įdomu (palyginus su FB (ar kas ten gyvena jūsų išmaniajame stebukle)),
2) abejoju/neatrodo, kad to reikės gyvenime…
3) bet paskutinės minutės (dienos) motyvacija dėl pažymio suveikia.

Ką daryt?  Tiesiog nepaikint ;)

A: Žmogaus teisė rinktis, ką jis nori veikt per pamokas (jei kitiems netrukdo)
B: Bet atsiskaitymo „lengvatos“ (pvz, perrašymas) nesistengiantiems nepriklauso…

Gimnazistas: KODĖL?!!
Ats.: Todėl, kad mokytis dėl pažymio neverta… O „lengvatos“ yra tiems, kas nori mokytis, bet šiaip jautrūs pažymiams (kad jų nuotaikos negadint dėl netyčinių „liapsusų“).

Gimnazistas: Bet gi pažymys svarbu stojant į universitetus!…
Ats.: O kam jūs stojat į tokius universitetus, kur abejotinai reikalingus dalykus sureikšmina?

Gimnazistas: Jei semestre turėsiu 8, tėvai mane užmuš (cituoju iš atminties, bet idėja panaši).
Ats.: Galima bėgt iš namų arba tėvams primint pavyzdžius, kad ne pažymiai lemia skėmę.

Pasvarstymų autorius: Jurgis Pralgauskis, informatikos mokytojas

P. S.: Komentaras labiausiai nutaikytas į kokį 20% atsiskaitinėtojų. Atrodo, daugumoje mokomų dalykų situacija panaši…