Rudnosiukas
Apie Rudnosiuką mes, visi nuliai, girdėjom daug ir tuo pačiu nieko. Kas tas Rudnosiukas? Ką reikės daryt? Ar skaudės..? Žiūrinėjom praeitų metų nuotraukas spėliodami, kas tai per renginys ir supratom, kad iš mūsų tiesiog pasišaipys ir visiems bus labai linksma, ypač mums.
Išaušo su baime lauktas rugsėjo devintosios penktadienis – Rudnosiuko diena. Pamokos buvo lyg kančia: greičiau tas Rudnosiukas – greičiau prasidės, greičiau baigsis. Pasibaigus pamokoms, atėjus laikui, nedrąsiai įžengėme į salytę, kurioje, mūsų draugai trečiokai mus pasitiko labai draugiškai – su vandens šautuvėliais!
Sausų neliko, ypač pasisekė tiems, kurie sedėjo arčiausiai publikos (na ir kodėl sugalvojau sėdėt priekyje, o ne kur nors gale pasislėpus?), kur šypsojosi apsiginklavę vyresnieji. Kai daugelis permirko, prasidėjo pirmoji pasaka – „Princesė ir varlius“. Pasidarė aišku, kas čia vyks: kuri nors klasė pasaks pasaką, o vaidins ne kas kitas, o mes! Nors pirmoji istorija baigėsi nelaimingai (princesė tiek ieškojo jai skirto princo, tiek varlių išbučiavo, bet savojo, taip ir nerado), juoko buvo iki ašarų.
Po pirmosios istorijos visi pradėjome svarstyti, kokia galėtų būti kita, bet tai net nebuvo pasaka… tai buvo realybės šou „Kitas“! Kol istorijos vedėjai rinko, kas bus penkios merginos „autobuse“, pastebėjau labai jau keistai man besišypsančius trečiokų veidus ir supratau – atėjo laikas man pasižymėti. Nesuklydau, vaikiną vardu Žėnia, vaidinau aš. Bet štai ir vėl, istorija su nelaiminga pabaiga. Žėnia „iškitavo“ keturias merginas
(iš kurių viena buvo labai jau įtartina, o gal tai buvo JIS vardu Žydrūnė),
o paskutinioji atsisakė antrojo pasimatymo ir pasiemė visus pinigus (net vieną eurą).. Bet liūdėt nebuvo kada, nes prasidėjo visų mėgiamo Hario Poterio nuotykiai! Juose mūsų pagrindinis herojus su dviem draugais ant vienos šluotos skrido,
trigalvį šunį, trolį nukovė (prisimenu: viską vaidino naujokai, ir monstrus, ir miškus, net kalnus ir oro stichijas!) ir pagaliau, pasaka su laiminga pabaiga, veikėjai surado išminties akmenį!
Toliau buvo labai įvairios pasakos – išdykęs meškiukas Jogis ir jo nuotykiai, kuriuos užbaigė visų mėgiamas, o gal ir nelabai, „pedobear‘as“),
vėl Hario Poterio bei jo draugų – Hermionos, Ronio (vėl gavau pavaidint) nuotykiai, kuriuose buvo visko. Visi trys ir per miškus klaidžiojom, nuo trolio bėgom ratais, nuo kalno ridenomės, stebėjom Songoko leidžiamą bangą, kol galiausiai, šioje istorijoje suradę lobį, aš (Ronis) su Hariu palikom Hermioną (forever alone) ir pabėgom su lobiu.
Po šios prasidėjus istorija buvo paremta tikrais faiktais, nes tai buvo „Titanikas“! Ko tik joje netrūko.. Buvo ir trijų žmonių laivas, ir pagrindiniai herojai, kurie truputį nukrypo nuo filmo scenarijaus, nes laivo priekyje rankas išskėtęs stovėjo vaikinas, o jį prilaikė gerokai aukštesnė mergina. O jeigu pasakoje yra jūra, tai kaip joje nebus gelbėtojų Hasselhoff’o ir Pamelos Anderson, kurie užbaigia istoriją laimingai!?
Titaniką keičia Auksinė žuvelė! Žvejys visaip bando sugundyt žuvelę, turbūt išbando viską , net užpakaliuką glosto, bet žuvelė visaip spyriojasi, išleidžia savo žuveliukus (vienas iš jų – aš), kurie grojant „Sex Bomb“ turi sušokti viliotinį! Kadangi kiti žuveliukai neturi drąsos, čia iniciatyvos imuosi aš. Po žuveliukų šokio, žvejys netenka visų vilčių ir pabėga – istorija baigiasi.
Ir, visų džiaugsmui, laikas paskutinei pasakai pavadinimu „Pelenius“. Viskas labai panašu į pasaką Pelenė, tik čia pagrindinis veikėjas – vyras, pameta ne kurpaitę, o botą.. Begalė juoko, princesė išmatavusi visų kaimo (gimnazijos) žmonių kojas ir išsiaiškinusi, kas buvo jos partneris pokylio naktį, nusprendė, kad jis jai per prastas ir paliko jį būti tokiu, kokiu jis buvo ir bus – „forever alone“.
Tai štai kaip praėjo su baime lauktasis Rudnosiukas – linksmai, su daugybe juoko ir pažinčių:) Ir tuo diena dar nesibaigė, niekas nesiskirtė, nes po valandos, buvo labai smagūs gimnazijos šokiai!
Rokas M.