Lygiai prieš šimtą metų, 1911 gruodžio 14 d., 39-erių metų norvegų tyrinėtojo Roaldo Amundseno vadovaujama geografinė ekspedicija, sudaryta iš penkių vyrų, pirmąsyk žmonijos istorijoje pasiekė Pietų ašigalį. Norvegų ekspedicija beveik penkiomis savaitėmis aplenkė tuo pat metu Pietų ašigalio siekusią britų komandą „Terra Nova Expedition“, vadovaujamą Roberto Falcono Scotto. Jie Pietų polių pasiekė 1912 sausio 17d., tačiau grįžti jiems nebuvo lemta – ekspedicijos nariai žuvo, iki artimiausios pagalbinės stoties likus 11 km. Tai gerokai pritemdė R. Amundseno sėkmę.
R. Amundsenas planavo žygį į šiaurę, tačiau pasiruošimą jam nutraukė žinia, jog šiaurėje jau pabuvojo R. Peary‘is. Tai pakeitė ne R. Amundseno planus, o kelionės kryptį – jis ėmė ruoštis ekspedicijai į Pietų ašigalį. Tiesa, šį krypties pakeitimą jis išlaikė paslaptyje, nerimaudamas, jog remėjų ir palaikančiųjų gretų nepraretintų būgštavimai dėl didžiulio atstumo.
Nors dėl šio sumanymo, R. Amundsenas buvo kritikuojamas, nūdienos geografijos istorijai norvego pasiekimą visiškai reabilitavo, o abiejų Pietų poliaus atradėjų – R. Amundseno ir R. Scotto – garbei, visai greta Pietų ašigalio pastatyta nuolatinių mokslinių tyrimų stotis pavadinta jų pavardėmis.