Gruodžio 21-ąją gimnazistai bei kiti mokyklos bendruomenės nariai, prieš išeidami ilsėtis ir skanauti kūčiukų, kisieliaus bei kitokių šventinių skanumynų, turėjo galimybę sudalyvauti Gimnazijos salytėje vykusioje Adventinėje popietėje. Šį renginį sudarė dvi dalys: pirmoji dalis – folklorinė, joje skambėjo lietuvių liaudies adventinės dainos, buvo žaidžiami adventiniai žaidimai, o antroji dalis – choro pasirodymas. Abi šventės dalys tarsi apjungė senąją ir šiuolaikinę lietuvių kultūras. Būtent todėl ši popietė netradicinė Gimnazijoje.
Popietės metu salytė skendėjo tamsoje, kiekvieną dainą ar žaidimą lydėjo pasakojimai apie jų kilmę, iliustravo įvairūs vaizdiniai. Tai turėjo padėti žiūrovams (tuo pat metu ir šventės dalyviams) suprasti dainų ir žaidimų esmę, paskirtį, kodėl ir kas būtent taip linksminosi Advento metu. Prie jaukios šventės atmosferos prisidėjo ir į popietę susirinkusieji – drąsesni pakilo iš vietų ir žaidė, dainavo kartu su folklorinio ansamblio nariais, kiti tiesiog mėgavosi vaizdu – dainavo ir klausėsi ramiai sėdėdami. Taip dar labiau priartėta prie pagrindinio popietės tikslo – atgaivinti senus lietuvių papročius ir jų pamokyti kitus belaukiant gražiausių metų švenčių.
Be žaidimų ir dainų taip pat buvo pasakojama apie Kūčių nakties burtus. Tačiau ne kiekvienas tiesiog besiklausydamas galėjo suprasti, apie ką kalbama – reikėjo gerai įtempti ausis ir šiek tiek pasukti galvą! Burtai dzūkiški, todėl ir pasakojo Matas apie juos dzūkiškai.
Visą popietę vainikavęs choro pasirodymas tarsi pasveikino visus su šventėmis ir palinkėjo visada išlikti geros nuotaikos. Būtent tokie – džiaugsmingi ir nuotaikingi buvo paskutinių dainų akordai.
Tikiuosi, kad visa popietė Gimnazijos bendruomenei, kaip ir man, suteikė džiaugsmo ir paliko neišdildomų įspūdžių!
Miglė, 1a