„Svarbiausia augti ir tobulėti“ – taip Miglė Puikytė atsako paklausta apie savo ateities tikslus. Neseniai vykusioje lietuvių kalbos olimpiadoje ji laimėjo antrąją vietą- tai jau ne pirmasis pasiekimas Miglės biografijoje, tačiau sustoti ji nežada.
O štai trumpas interviu su ja – gimnaziste, kurios pavardė puikiai apibūdina ją pačią.
Nors gimnazijoje esi dar tik pirmus metus, bet jau spėjai sužibėti ne vienoje olimpiadoje. Kas tave skatina mokytis, tobulėti, nesustoti po laimėjimų ir toliau žengti pirmyn?
Mane mokytis skatina tai, jog visada yra kur tobulėti, siekti vis daugiau ir daugiau žinių bei laimėjimų, taip pat ir tai, jog visada galima atrasti erdvių, kuriose dar savęs neišbandžiau ir net nežinojau, kad galiu jose kažko pasiekti.
Lietuvių kalboje laimėtas sidabras nėra tavo pirmasis, kokius konkursus dar esi laimėjusi?
,,Žymiausias“ mano laimėjimas yra Tūkstantmečio vaiko titulas, keletą kartų esu laimėjusi prizines vietas geografijos, istorijos bei muzikos konkursuose.
Ką pati manai apie savo pasiekimą lietuvių kalbos olimpiadoje? Ką tau pačiai tai reiškė? Kokios emocijos užplūdo? Ką pagalvojai?
Olimpiadai ruošiausi dvi dienas be perstojo, nes labai norėjau Druskininkuose nepasišiukšlinti, kaip sakoma, tačiau atlikus užduotis ir parašius rašinį galvojau, kad mano šansai laimėti labai maži, nors labai to norėjau. Kai komisijos pirmininkė ištarė mano vardą, buvau tikrai nustebinta. Labai džiaugiuosi šiuo laimėjimu, kadangi ir labai norėjau, ir labai stengiausi iš olimpiados parsivežti bet kokį medalį.
Ar turi idealą? Jei taip, kas jis? Koks jis? Kodėl jis?
Idealo neturiu, kadangi manau, jog kiekvienas žmogus turėtų siekti savo tikslų ir stengtis pagal savo galimybes – mano nuomone, turėjimas idealą kartais žmones įrėmina, verčia mąstyti bei elgtis ribotai.
Kokį pasiekimą įvardytum kaip didžiausią savo gyvenime?
Didžiausias pasiekimas mano gyvenime… Nežinau kodėl, bet neskirstau savo pasiekimų į didelius ir mažus, tačiau manau, jog patys didžiausi mano laimėjimai yra tie, kuriuos pasiekti prireikė daugiausia pastangų – tada visas darbas atrodo prasmingas, o aš jaučiuosi tikrai nusipelniusi laurų.
Kaip manai, kokios savybes turi turėti tikrasis Gimnazistas?
Manau, jog tikras Gimnazistas iš didžiosios G turėtų būti sąžiningas visų pirma sau, stropus ir žingeidus bei visada turintis tikslą. Tik tokia asmenybė, mano akimis, gali būti pavyzdžiu kitiems, nesvarbu, kiek medalių ar pagyrimo raštų jis/ji sukaupęs, vis tiek yra verta aplinkinių pasididžiavimo.
Ko per šiuos praėjusius šešis mėnesius tave spėjo išmokyti gimnazija?
Per pusę metų (kaip greit jie praėjo!) Gimnazija mane išmokė dar nuoširdžiau dirbti, nes supratau, kad lengviau nebus.
Kokių turi tikslų ateityje?
Mano tikslai ateityje – migloti, tačiau žinau viena – visada stengsiuosi tobulėti ir augti!
Miglės pavardė kalba už ją pačią- ji puikus pavyzdys kiekvienam iš mūsų!