Istorinė priesaikos galia

Įvykiams Ukrainoje dar kartą priminus Vidurio Rytų Europos tautų heroizmo ir tragedijų pavyzdžius, 2014 m. vasario 25 d. gimnazijoje lankėsi dvi įdomios asmenybės: archeologas, Klaipėdos universiteto dėstytojas dr. Vykintas Vaitkevičius ir Vilniaus universiteto doktorantė Aistė Petrauskienė. Šie du mokslininkai nuodugniai yra ištyrę vietą, kurioje 1949 m. vyko visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas – reikšmingiausias pokario laisvės kovų įvykis. Jo metu buvo pasirašyta vasario 16 d. deklaracija. Tyrinėtojai taip pat pirmą kartą Lietuvoje atliko archeologinius bunkerio kasinėjimus Prisikėlimo apygardoje, Daugėliškių miške. Gimnazistams Vykintas ir Aistė pasakojo apie naujausius savo tyrimus – partizanų ryšininkių veiklą.

Partizanų ryšininkais (-ėmis) dažniausiai buvo moterys. Jos siejo atskirus, tolimus ir artimus, partizanų bunkerius, garantavo vienintelį partizanų susisiekimo būdą.

Daugelis ryšininkių pasakojimų rodo neblėstantį pasiryžimą kovoti. Šiomis dienomis paklausta slaptažodžio, kurį turėdavo pasakyti perduodama žinias, kad partizanai būtų įsitikinę, jog tai ne apgaulė, viena jų atsakė, „Ne, vaikeli, negaliu, aš priesaiką daviau, kad neišduosiu, negaliu tau pasakyt.“ Kokia turėjusi būti priesaikos galia, jei laisvoje Lietuvoje, kurioje buvusiems ryšininkas ir ryšininkėms nebegresia joks pavojus, jie vis tiek tyli, niekam neišduoda partizanų slaptažodžio ir šventai laikosi istorine tapusios priesaikos.

Tos moterys, ryšininkės, iš pažiūros juk niekuo neypatingos: nei jos šaudyti mokėjo, nei jos ginklų turėjo, nei fiziškai pasiruošusios buvo. Jos, regis, elgėsi taip, kaip rodėsi reikalinga, taip, kaip tikėjo. Įdomiausia, kad ir dabar šnekėdamos jos nesijaučia esančios didvyrės, nors kiekvieną dieną rizikavo savo gyvybe, nešdamos partizanams maistą, vaistus, įvairius dokumentus. Tiesą sakant, valstybė jų didvyrėmis taip pat nelaiko, nei viena iš dvylikos nėra gavusi jokio apdovanojimo. Jos pačios apie tai nė nepagalvoja: „Taip tada reikėjo, taip ir dariau.“ Paklaustos, ar pakartotų savo darbą, jei dabar reikėtų, visos apklaustosios ryšininkės be dvejonių tvirtina: „Pakartočiau!“. Esama apsisprendimų, kurie svarstomi, ir tokių, kurie yra savaime aiškūs. Ryšininkių apsisprendimas priskirtinas pastariesiems.

Grėtė Šmitaitė, 4 Danske banko klasė