Kelionė į tarptautinį prancūziškų teatrų festivalį

Ankstų balandžio dvidešimt ketvirtosios rytą vienuolika gimnazistų, lydimi prancūzų kalbos mokytojos Dianos Suodienės, pradėjo savo bene metus lauktą kelionę į frankofonišką jaunimo teatro festivalį „Festival des Festivals“, vykusį nedideliame Prancūzijos miestelyje La Roche-sur-Yon. Prieš vienerius metus gimnazijai laimėjus „Premiers Rideaux“ (liet. k. „Pirmoji uždanga“) festivalį Alytuje, tapome šių metų Lietuvos atstovais renginyje, kasmet vykstančiame vis kitoje frankofoniškoje šalyje.

Nors po daugiau nei dvylika valandų trukusios kelionės jautėmės pavargę, visų veiduose švietė šypsena, mat pasitaikiusi puiki galimybė patobulinti kalbos įgūdžius ir svajonė iš arčiau susipažinti su prancūzų kultūra ėmė pildytis – mus, vos išlipusius iš traukinio, pasitiko nuostabios šeimos, kurios noriai keletui dienų apgyvendino savo namuose ir rūpinosi mūsų grupe.

Pirmąsias tris dienas turėjome galimybę daugiau sužinoti apie Prancūzijos švietimo sistemą, profesinį ugdymą, lankėmės agrokultūros specialistus rengiančiame Lycée Nature. Bendravome su bendraamžiais, diskutavome apie kultūrinius, ekonominius, švietimo sistemos skirtumus, žavėjomės ne tik modernia, išpuoselėta mokyklos aplinka bei mokymosi bazėmis, bet ir jaunimo motyvacija, noru rūpintis gamta, atsakingumu – moksleiviai patys prižiūri gyvulius, užsiima daržininkyste, aplinkosauga. Žinoma, ne mažiau patirties įgijome gyvendami prancūzų šeimose, kur ne tik visapusiškai tobulinome bendravimo įgūdžius, bet turėjome galimybę pajausti kultūrinius, gyvenimo būdo skirtumus, juos aptarti, pasidalyti savo patirtimi, Lietuvos tradicijomis, istorija. O ką ir bekalbėti apie prancūzišką virtuvę! Traškūs kruasanai pusryčiams, kasdieniu šeimos ritualu tampanti iškilminga vakarienė – dar kelios dienos ir gimnazistai būtų tapę tikrais lepūnėliais!  Pirmosiomis dienomis taip pat aplankėme Napoleono Bonaparto įkurto La Roche-sur-Yon miesto centrą, grožėjomės unikalios architektūros, urbanistikos ir gamtos harmonija, mėgavomės Atlanto vandenyno didybe kurortiniame miestelyje Les Sables-d’Olonne.

Praleidus tris įspūdžių kupinas dienas ir spėjus įsijausti į įprastą prancūzų gyvenimo ritmą, teko su svetingosiomis šeimomis atsisveikinti. Padėkoję už priėmimą, pažadėjome, jog būtinai aplankysime juos ateityje, mat per šį trumpą laiką neįtikėtinai susibičiuliavome. Tačiau posakis, jog kiekviena pabaiga yra nauja pradžia, pasitvirtino – įdomi veikla, įsitraukus į festivalį „Festival des Festivals“, leido tuoj pat pasinerti į kitus ne mažiau džiuginusius užsiėmimus bei kūrybos, kalbos ir džiaugsmo sintezę. Festivalio dienotvarkė prasidėjo nuo kūrybinių dirbtuvėlių, kuriose kartu su moksleiviais iš įvairių šalių kūrėme spektaklius, lavinome artikuliaciją, viešojo kalbėjimo ir improvizacijos meną, mokėmės kūno kalbos įmantrybių vaidyboje. Visa tai įgyvendinti mums padėjo profesionalūs aktoriai iš skirtingų frankofoniškų valstybių. Tačiau koks gi teatro festivalis be spektaklių didžiojoje scenoje! Viso renginio metu pamatėmė šešiolika teatro pasirodymų, kuriuos paruošė jaunuolių trupės iš trylikos šalių, bei du profesionalių aktorių vaidinimus. O ir mes, vaidinę komiškų elementų nestokojančią pjesę pagal Jean-Michel Ribes „Musée haut, musée bas“ (liet. k.„Muziejus aukštai, muziejus žemai“), galėjome šį spektaklį plačiajai auditorijai pateikti net tris kartus – entuziastinga vietos prancūzų bendruomenė rodė didelį susidomėjimą, noriai lankėsi festivalio organizatorių siūlomoje veikloje. Pamokos, kaip išmokti derinti savo aktorinį talentą su užsienio kalba, įveikti scenos jaudulį ir pasitikėti savimi stovint priešais kelis šimtus salėje sėdinčių žiūrovių, tapo neįkainojama patirtimi. Džiugu, jog su išbandymais susidoroti pavyko – lemtingą akimirką išvengėme kuriozų ir pasirodėme geriausiai kaip tik galėjome, atidavėme jėgas iki paskutinio lašo. Didžiausias įvertinimas buvo nuoširdus žiūrovų juokas įvairiose komiškose spektaklio situacijose ir gausios ovacijos po vaidinimo.

Labai svarbi festivalio dalis, mums palikusi be galo daug malonių įspūdžių, – bendravimas su kitų šalių jaunimu. Susipažinome su bendraminčiais iš Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Turkijos, Moldovos, Ispanijos, Rumunijos, Libano, Serbijos, Rusijos ir Liuksemburgo. Tarptautinių vakarų metu pristatėme tradicines lietuvių dainas ir šokius, išskirtinį gamtos grožį ir istoriją. Taip pat susipažinome su kitų šalių tradicijomis bei kultūrų įvairove – mėginome nors šiek tiek išmokti sicilietiškų liaudies šokių, flamandiškų dainų ar sužinoti kitų įvairių užsienio šalių tradicijų.

Už neišdildomus devynių dienų įspūdžius ir neįkainojamą patirtį grupės vardu dėkojame mus ruošusiai mokytojai Dianai Suodienei, festivalį organizavusiai asociacijai „Vents et Marées“, Prancūzų institutui Lietuvoje, Neformaliojo švietimo centrui, KTUG Alumni nariams ir UAB „Agrokoncerno“ prezidentui Ramūnui Karbauskui bei gimnazijos direktoriui Bronislovui Burgiui. Tikimės, kad šie įspūdžiai bus puikus žinių šaltinis apie prancūzų kalbos ir teatro naudą, o susidomėjimas šiomis dviem sritimis, suteikusiomis mums galimybę praplėsti savo akiratį, kiekvienais metais tik didės.