Tvankų ir apniukusį gegužės 21-osios rytą gimnazijos antros klasės moksleiviai kartu su istorijos mokytoju Domu Boguševičiumi patraukė į Vidurio Lietuvos širdį Kėdainius. Nors oras buvo ne pats tinkamiausias, šiame Radvilų mieste visi buvo nusiteikę kovingai bei pasiruošę orintacinėms varžyboms po istorinį Kėdainių centrą. Įvairių kultūrų – lietuvių, lenkų, rusų, žydų – palikimas užminė gimnazistams daug painių mįslių: kodėl kahalui prireikė Jokūbo kopėčių, kokie parestezijos simptomai vargino Joną Basanavičių, kaip škotų gėlų kalba vadinama Škotija, ar įmanoma nustatyti azimutą apniukusią dieną neturint kompaso? Visoms šioms mįslėms įminti teko ilgai pasukti galvas bei pamankštinti kojas. Aišku viena – Kėdainių miestas, pirmą kartą paminėtas 1372 m., savo įdomia istorija bei puikia architektūra paliko įspūdį daugeliui varžybų dalyvių.
Įveikę užduotis ir tarsi ta proga pasirodžius saulei, patraukėme į Paberžės kaimelį, esantį apie 30 kilometrų nuo Kėdainių, prie Liaudės upelio. Čia ilgus metus gyveno ir dirbo kapucinas Tėvas Stanislovas, prieš jį taip pat būta svarbių Lietuvai žmonių – klebonavo vienas 1863 m. sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius, gyvenę dvarininkai baronai Šilingai. Šių iškilių žmonių atminimas įamžintas kaimelyje – restauruotame Šilingų dvare įkurtas Sukilimo muziejus, o Paberžės bažnyčioje, kurios šventoriuje palaidotas Tėvas Stanislovas, šiltai prisimenamas šis dvasininkas, sovietų okupacijos metu priešinęsis valdžiai bei švietęs vietos bei kitų Lietuvos kampelių žmones, darbo terapija gydęs narkomanus, alkoholikus ir kitus likimo įveiktuosius. Paberžėje muziejaus gidės pasakojo įvairių įdomybių apie šią vietovę, 1863 m. sukilimą, o pasakojimus papildė įvairūs eksponatai, kurių dauguma – tautodailės kūriniai, surinkti Tėvo Stanislovo. Rami aplinka leido atsipūsti po aktyvios dienos pradžios ir atgauti jėgas prieš kelionę namo.
Dėkojame mokytojams Domui Boguševičiui, Akvilei Kamarauskaitei bei Editai Jančauskienei už įdomias užduotis bei puikią išvyką.
Miglė Puikytė, 2a klasė