Modernėjimo ženklai tarpukario Kauno architektūroje

Netikėtai žvarbią gegužės 28 d. grupelė antrųjų klasių gimnazistų susirinko Laisvės alėjoje dalyvauti menotyrininko, KTU Statybos ir architektūros fakulteto docento,  dr. Vaido Petrulio paskaitoje – ekskursijoje apie tarpukario Kauno architektūros modernėjimą. Ekskursiją inicijavo gimnazistai Indrė Urbelytė (2a), Aistė Viduolytė (2a), Domas Lavrukaitis (2b) bei jų istorijos mokytojas Domas Boguševičius, dalyvaujantys Lietuvos mokyklų pilietiškumo skatinimo projekto „Kuriame Respubliką“ antrojo etapo veiklose „Atgal į ateitį“.

Pradėję ties Centriniu paštu, moksleiviai aiškinosi miesto statinių ir jų projektavimo ypatybes. Atrasti ne tik modernizmo, persipynusio su tautiniu stiliumi, architektūros pavyzdžiai, bet atkreiptas dėmesys ir į Pablo Picasso kubizmo atneštas tendencijas, kurios nepadarytų gėdos jokiam Europos miestui, įvertintas atskirų architektų – V. Landsbergio – Žemkalnio, F. Vizbaro – kūrybos palikimas. Taip pat, gimnazistai susipažino su architektūrine „miesto karūna“ – pastatais, kurie lyg perlai juosė miestą. Susidarytas laikinosios sostinės vaizdas atskleidė Kauno tarpukario paveldo unikalumą, kuriame susipynė carinis palikimas, tautinio stiliaus ieškojimai ir reprezentatyvus modernizmas.

Renginys baigė gimnazistų tiriamųjų darbų ciklą, skirtą pažinti Kauno modernėjimo ir pilietinės visuomenės apraiškas Kaune laikinosios sostinės laikotarpiu. Bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų mokslininkais bei Istorinės Prezidentūros Kaune darbuotojais bandyta išsiaiškinti, kaip klostėsi Kauno visuomenės modernėjimas. Interviu su istorikais prof. Egidijumi Aleksandravičiumi ir dr. Ingrida Jakubavičiene metu tikrinta prielaida, kad tarpukario Kaune pilietinės visuomenės būta daugiau, nei šiandieniame. Padedant doc. Vaidui Petruliui aiškintasi, kaip urbanistinėje Kauno erdvėje sąveikavo tautinis stilius ir Europos moderniojo meno tendencijos.