Kaip sekėsi gimnazistėms Sankt Peterburgo matematikos olimpiadoje?

Vasario 26 d. dvi KTU gimnazijos moksleivės – Neringa Levinskaitė (2B) bei Vaiva Augustinaitė (4C) – lydimos mokytojo Leono Narkevičiaus išvyko į Sankt Peterburge vykstančią matematikos olimpiadą atstovauti Lietuvą.
Džiaugiamės ir sveikiname Neringą Levinskaitę olimpiadoje laimėjus III-iąją vietą!

Nuoširdžiai dėkojame KTUG alumnams už jų skiriamą solidžią finansinę paramą bei jos suteiktas galimybes gabiausiems gimnazijos moksleiviams gilinti žinias ir plėsti akiratį, o juos lydintiems mokytojams – įgyti naujų kompetencijų tarptautiniuose konkursuose, kurių nefinansuoja valstybės biudžetas.

Apie tai, kaip sekėsi Sankt Peterburge, pasakoja Neringa Levinskaitė:

Sankt Peterburgo olimpiada šiek tiek skiriasi nuo mums įprastos. Išsprendus uždavinį reikia jį apsiginti – papasakoti savo sprendimą vienam iš komisijos narių. Pradžioje gaunami keturi uždaviniai ir trys valandos laiko, išsprendęs bent tris mokinys pervedamas į kitą auditoriją, gauna dar tris uždavinius ir papildomą valandą laiko.
Tą akimirką, kai visa auditorija devintokų (lietuviškas atitikmuo – dešimtokų, mat Rusijoje mokykloje mokomasi 11 metų) staiga sušlamėjo ir palinko ties mažais lapeliais su užduotimis, pamiršau viską. Sulig trečiu skaitomu žodžiu nebebuvo skirtumo, kuria kalba parašytos sąlygos. Net jei pradeidamas kitas moksleivis pakeldavo nuo sėdimos vietos (sėdėjome auditorije ilgais suolais), stojausi automatiškai, su sąsiuviniu rankoje ir vis dar rašydama. Uždaviniai buvo gražūs ir įdomūs, nelengvi, tačiau įveikiami. Iš šio transo ištrūkau tik po olimpiados nusileidusi pas kitus komandos narius.
Vienas iš komisijos narių, pas kuriuos gyniausi, pažino mane – šioje olimpiadoje teko dalyvauti ir pernai. Iš pradžių pasirodęs įkyrokas, priekabus bei griežtas greitai atsiskleidė esąs visai kitoks. Žmogus „kaifavo“, kai man pagaliau pavyko atsakyti į jo klausimus. Patį paskutinį uždavinį, kurį gyniausi, teko pabaigti būtent šiam komisijos nariui. Uždavęs esminį klausimą jis net kumštį sugniaužė palaikydamas mane. Nuostabus jausmas.
Kartu su manimi į olimpiadą važiavo ketvirtokė Vaiva Augustinaitė bei trečiokas Jonas Pukšta (Vilniaus licėjus). Mus lydėjo mokytojas ir nuostabus pašnekovas L. Narkevičius. Kelionės metu pamatėme Ermitažą iš vidaus ir iš išorės, pasilypėjome į Isakijaus soborą apžvelgti panoramos iš viršaus, užsukome į įsimenančius knygų namus bei pasivaikštinėjome po miestą. Miestas paliko galingumo, prašmatnumo ir žmonių gausumo įspūdį. Vakarus baigdavome jaukiomis ir įdomiomis diskusijomis. Šią išvyką, manau, prisiminsiu ilgai ir su šypsena.