Gimnazistai Varšuvoje
Birželio pabaigoje penki gimnazistai, Martynas Anikanovas, Elijus Gaidelionis, Dovydas Januška, Pijus Krisiukėnas, Andrius Urbelis, Žinių konkurso apie Lenkiją, Lietuvą ir jų bendradarbiavimą prizininkai, ir jų istorijos mokytojas Domas Boguševičius Lenkijos ambasados Lietuvoje iniciatyva, globojami ambasados darbuotojos Katarzynos Dzierżyńskos-Loch, lankėsi Varšuvoje.
Keturių dienų išvykos metu gimnazistai susipažino su reikšmingais Varšuvos, Lenkijos ir bendros valstybės su Lietuva istorijos momentais. Ekskursijoje po vieną iš geriausiai po II pasaulinio karo atkurtų Europos senamiesčių mokiniai galėjo pamatyti, kaip pokarinis griuvėsių miestas (lenk. miasto ruin), pasitelkus XVIII a. antrosios pusės dailininko Canaletto vedutas, buvo juvelyriškai atstatytas ir pritaikytas gyvenimui. Senamiestyje gimnazistai lankėsi Karalių rūmuose – vietoje, kurioje buvo paskelbta pirmoji Europoje 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija – bendras lenkų ir lietuvių politinės tautos kūrinys.
Stanislovo Augusto Poniatovskio, paskutiniojo ATR monarcho, ir Apšvietos laikų kultūrinių aspiracijų dalimi laikytinas ir keliautojų aplankytas Karališkųjų Lazienkų parkas ir rūmų kompleksas.
Visos Lenkijos ir pirmiausiai jos sostinės raida vargu ar gali būti suvokta be 1944 m. sukilimo, po kurio miestas virto tuo, ką Vladislavo Špilmano akimis matome Romano Polanskio filmo Pianistas finalinėse scenose. Sukilimui skirtas muziejus šiandien yra vienas geriausių mūsų regiono muziejininkystės, orientuotos į lankytojo emocijas, pavyzdys, leidžiantis ne tik sužinoti, bet ir patirti sukilimą. Muziejus koncepcija įtikinamai pagrindžia universalią prieangyje iškaltą frazę, išskirtinai aktualią Vidurio Rytų Europos regiono žmonėms: Norėjome būti laisvi ir už laisvę dėkoti sau.
Nė kiek nemažiau įspūdingas Lenkijos žydų muziejus POLIN, mokslo institucijų ir privačių rėmėjų lėšomis pastatytas buvusio Varšuvos geto vietoje, turįs tapti jungtimi tarp praeities ir dabarties, pasakojančia 1000 metų Lenkijos žydų aškenazių istoriją. Šis, kaip ir Varšuvos sukilimo, muziejus yra orientuotas į lankytojo vaizduotę, galimybę tapti tyrinėjamo istorijos tarpsnio dalyviu. Lietuviams išskirtinai įdomi ATR laikotarpio žydų istorijos traktuotė, į pasakojimą įtraukianti litvakų asmenybes ir reikšmingesnes atminties vietas, iš kurių, aišku, išsiskiria Vilniaus Gaono veikla.
Išvykoje atsirado vietos ir šiandienos Lenkijos kultūrai. Prieš pat Euro 2016 rungtynes tarp Lenkijos ir Portugalijos, gimnazistai lankėsi miuzikle Metro. 1991 m. Varšuvoje jis pastatytas kaip pirmasis komercinis lenkų miuziklas. Netrukus miuziklo versijos pastatytos ir Maskvos bei Niujorko scenose. Miuziklas JAV nominuotas prestižiniams Tony apdovanojimams. Nuo to laiko spektaklis nuolat atnaujinamas, keičiasi trupės sudėtis, bet reginys išlieka vienu populiariausių Varšuvoje, net ir vidurvasarį surenkantis pilną žiūrovų salę. Galiausiai miuziklo daina Babelio bokštas tapo šio Europos futbolo čempionato Lenkijos rinktinės neoficialiu himnu.
https://www.youtube.com/watch?v=1jMJr2hjZiQ
Nė kiek nemažiau patrauklus gimnazistams pasirodė ir Koperniko mokslo centras – interaktyvi gamtos mokslų ekspozicija. Jos kulminacija – centro planetariumo, pakvietusio į 3D kelionę po kosmosą, lankymas.
Viešnagė Varšuvoje baigėsi Mokslo ir kultūros rūmuose, kuriuose įrengta Titaniko kelionei ir tragedijai skirta paroda. Vertingiausia šios parodos dalis – dėmesys atskirų žmonių, išgyvenusių arba ne katastrofą, istorijoms. Regis, parodos kūrėjai puikiai suprato mintį, kurią savo knygoje Kruvinos žemės nurodė JAV istorikas Tymothy Snyderis: 10 milijonų aukų – tai tik statistika; 10 milijonų aukų, padaugintos iš vienos aukos, tai – atmintis.
Labai simboline kelionės pabaiga tapo žvilgsnis į Varšuvos panoramą iš daugiau nei šimto metrų aukščio Mokslo ir kultūros rūmų bokšto. Nuo pavyslyje išsidėsčiusio senamiesčio iki naujųjų aukštuminių miesto statinių simboliškai vėrėsi dvimilijoninio miesto valia gyventi. Gyventi laisvėje ir patiems sau už šią laisvę būti dėkingiems.