Laimėjimas dvišaliame konkurse

Pirmąją birželio dekadą pabaigė gimnazistų, dvišalio projekto pirmosios vietos nugalėtojų, apdovanojimai. Lenkų instituto Vilniuje ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro edukaciniam projektui Lietuva ir Lenkija – bendru keliu. Vietos ir žmonės, kurie mus jungia pirmųjų ir antrųjų klasių gimnazistų komanda pateikė darbą Lenkiškosios atminties „salos“ Kaune. Komandos nariai: Martynas Anikanovas (2B), Benas Jankauskas (1Adform), Nojus Juozapavičius (1B), Tauras Narbutas (1B), Saulius Žebrauskas (1Adform). Mokinius konsultavo istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.

Komandos darbą pristatęs Nojus Juozapavičius sakė, kad miestiečių savivokoje ir populiariame miesto įvaizdyje yra susiklostęs požiūris, kad Kaunas – lietuviškiausias Lietuvos miestas. Iš dalies šis požiūris pagrįstas. Tarp abiejų pasaulinių karų, kuomet Kaunui teko laikinosios sostinės vaidmuo, svarbiausios Lietuvos valdžios, kultūros, mokslo įstaigos lėmė sparčią miesto lituanizaciją. Nors dar Pirmojo pasaulinio karo metais kaizerinės Vokietijos valdžios nurodymu atliktas gyventojų surašymas rodė, kad Kaune lietuviškai kalbėjo tik 6 proc. gyventojų (plg. Vilniuje – 2 proc.), o Kauno miesto tarybos posėdžiai dviem, lietuvių ir rusų kalbomis, buvo protokoluojami iki 1929 m. Keliautojui siūlomas maršrutas (20 objektų) po vietas, susijusias su lenkų bei lenkams artimų lietuvių individualia ir kolektyvine veikla Kaune, yra sąmoningai pavadintas „salomis“ – mieste istoriškai nesusiformavo vienalytis lenkų rajonas.

Nugalėtojus sveikino Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Birgelytė-Žukienė. Dalyviai supažindinti su jų darbų pagrindu rengiamu tinklalapiu, kuris startuos po poros savaičių. Nugalėtojai apdovanoti organizatorių diplomais, atminimo dovanomis ir planšetėmis.  Po renginio dalyviai buvo pakviesti į žinomo pedagogo ir publicisto Vytauto Toleikio vedamą ekskursiją po lenkiškąjį Vilnių.