Biržų kunigaikštis Kristupas Radvila Perkūnas su savo 4000 karių kavalerija Livonijos karo metu surengė reidą į centrinę Maskvos valstybės dalį. Sekdami jo pavyzdžiu, 4a, 4c ir 2 Danske banko klasės gimnazistai su mokytojais Domu Boguševičiumi, Sigita Dijokiene ir Sandra Martinkiene gruodžio 15 d. surengė vienos dienos reidą – integruotą istorijos, geografijos, menų ir dorinio ugdymo pamoką – į Šiaurės Lietuvą ir Žiemgalą.
Pamokoje gimnazistai buvo supažindinti su Šiaurės Lietuvos geografiniais ypatumais, istorine Biržų raida valdant Radviloms ir Tiškevičiams, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės bei Infliantų istoriniais ryšiais su Lietuva, regiono etnokonfesiniu ir kultūros paveldu.
Gimnazistai lankėsi Kuršo kunigaikščių Bironų vasaros rezidencijoje Rundalėje, Latvijoje. Išsamios ekskursijos metu moksleiviams pristatyta viena įspūdingiausių Baltijos šalyse baroko ir rokoko stilių rezidencinių pilių, kasdienio gyvenimo Kuršo kunigaikščių rūmuose sąlygos, istorinio XVIII a. kostiumo ekspozicija. Mokiniai galėjo įsitikinti, kad XVIII a. aristokratija, gyvenusi trapių ir, regis, efemeriškų meno kūrinių apsuptyje, menkai vertino asmeninės higienos poreikį, nepažino privataus gyvenimo sampratos, tačiau neabejotinai gebėjo demonstruoti kunigaikštišką didybę, nestokojo vaizduotės prabangai ir pramogoms.
Apsilankymas antrajame kelionės objekte – XVI a. manierizmo stiliaus Bauskės pilies prieigose – paskatino aptarti nūdienos kultūros paveldo saugojimo ir restauravimo problemas. Pilies atstatymas Latvijoje sukėlė nemažai diskusijų dėl jos autentikos – restauravimui panaudotos fabrikinės silikatinės plytos, šiuolaikinis tinkas. Vaizdingos pilies prieigos gausiai apgyvendintos naujakurių, užgožtos stiklo ir plastiko detalėmis dekoruotų namų. Pasirodo, kad su problemomis, panašiomis į Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atstatymą ir miestų senamiesčių istorinio kraštovaizdžio išsaugojimą, susiduria ir mūsų kaimynai latviai.
Paskutinis pamokos objektas aplankytas saulei leidžiantis. Visai greta seniausio Lietuvos tvenkinio, Širvėnos ežero, Biržų pilies prieigose, buvo aptartas Radvilų indėlis į Biržų raidą ir šiaurinio LDK pasienio gynybą, XVII a. karų su švedais specifika, Biržų tvirtovės itališkos ir nyderlandiškos fortifikacijos ypatumai, narciziški Boguslavo, Dievo valia kunigaikščio Radvilos, polinkiai, garsioji paskutiniosios Biržų šakos Radvilaitės, Brandenburgo markgrafienės Liudvikos Karolinos, santuokos byla.
Pamokoje gimnazistai galėjo įsitikinti, kad Lietuvos ir Rytų bei Vakarų Europos kultūros sąsajas atspindintys reikšmingi objektai sutelkti ne tik dabartinėje mūsų šalies teritorijoje, bet ir nesunkiai pasiekiami kaimyniniuose kraštuose, o istorijos, geografijos, menų pamokose įgytos žinios gali būti sėkmingai pritaikytos kultūros paveldui (at)pažinti ir realioms šiandienos kultūros politikos problemoms analizuoti.