Jokūbas siunčia linkėjimus!

Šiandien lapkričio 13 d., nors atrodo dar vakar buvo rugpjūčio 14 d., kai šeši moksleiviai iš Lietuvos kėlė sparnus į kitapus Atlanto, kur praleis visus mokslo metus besimokydami, tyrinėdami ir eksperimentuodami Jungtinės Amerikos Valstijos mokyklose.
Rugpjūčio 14 d. pakilus lėktuvui, mes sėkmingai pasiekėme Bostoną, kuriame mūsų laukė įvadinė ASSIST stovykla. Smalsumo vedini turėjome galimybę ne tik susipažinti su Bostono apylinkėmis, bet ir su viso pasaulio ASSIST programos mokiniais, kurių šiais metais buvo net 175. Laiko skirtumas ir naujos pažintys leido greit pasinerti į kitą aplinką. ASSIST programos koordinatoriai mus supažindino su amerikietišku mokyklos ir šeimos gyvenimu. Tačiau be rimtų kalbų, turėjome daug juoko ir įvairių užduočių, kurios mums leido geriau pažinti vieniems kitus bei pristatyti savo šalį.

 
Keturioms dienoms prabėgus kaip vėjui, vėl kėlėme sparnus, tačiau šį kartą ne visi drauge į vieną vietą, bet į skirtingas Amerikos vietas, skirtingas valstijas. Kažkada svajojęs atsidurti Kanadoje, atsidūriau visai šalia jos Seattle miesto priemiestyje Takomoje. Jei pažiūrėtumėte į žemėlapį, pamatytumėte, kad esu Amerikos šiaurėje ir visai netoli Kanados sienos.
Likimas lėmė, kad Charles Wright Academy tapo mano naująja mokykla, kurioje jau kelis mėnesius kremtu mokslą. Gimnazija skaičiuoja savo istoriją nuo 1957 m. Šiandien, save pristatydama, kaip darnią bendruomenę, mokykla augina pasitikinčius, socialiai atsakingus, turinčius humoro jausmą absolventus, kurie siekia geriausio rezultato proto, kūno ir dvasios deriniu. Įdomu tai, kad amerikietiškoje sistemoje, taip pat kaip ir lietuviškoje sistemoje, turėjome apsispręsti kokius dalykus ir kokiu lygiu norime mokytis. Į lygius buvome suskirstyti pagal tai, kaip mums sekėsi išlaikyti žinių testą. Šiai dienai mano darbotvarkė užimta matematinio modeliavimo, chemijos, biologijos, istorijos ir kitų dalykų. Nors ir Amerika turi labai didelę problemą su nutukimu ir viršsvoriu, to nepastebėsite šioje mokykloje – kiekvieną dieną po pamokų vyksta dvi valandos privalomo sporto. Šį trimestrą žaidžiu lauko tenisą, tačiau sekantį eisiu ruoštis 2019 – 2020 metų GFL sezonui.
Jei klaustumėte kiek laiko praleidžiu mokykloje?, – mano atsakymas būtų, kad ne ką mažiau nei Lietuvoje. Pamokos startuoja nuo 8 val., o namus pasiekiu apie 17 val., kur toliau tęsiu mokymosi procesą ruošdamas namų darbus. Turiu pripažinti, kad namų drabų turiu kasdien, o ir ateinančios dienos pamokoms ruošiuosi iš anksto. Tokia jau čia tvarka, kad į pamokas mokiniai turi ateiti pasiruošę, o pamokose tikimąsi įdomių ir gilių diskusijų.
O laisvalaikis? Taip, taip – turiu ir jo. Svečiuojuosi šeimoje, kurioje gyvena dar du vaikai. Taigi Lietuvoje, palikęs jaunesnį brolį, Amerikoje turiu net du vyresnius brolius, vienas kurių jau yra pabaigęs studijas, o kitas mokosi tos pačios mokyklos dvyliktoje klasėje. Kadangi Vašingtono valstija yra ypatingai gražios gamtos apsuptyje, tad turime galimybių keliauti ir mėgautis gražia gamta.

 
Kas stebina? Trumpai ir aiškiai – viskas. Nuo politikos iki gyvenimo stiliaus, amerikiečiai mėgsta daryti viską kitaip. Žinoma, tai nėra blogas dalykas, tačiau kartais pasiilgstu metrinės sistemos, puikaus viešojo transporto ir gero, lietuviško maisto.

Tai tiek trumpai. Su didžiausiais linkėjimais iš visos širdies,
Jokūbas Daunoras