Nulių žygis

Kiekvieną naujų mokslo metų rugsėjį KTU gimnazijos moksleiviai susikrauna sunkiausias kuprines ir išsiruošia į žygį. Niekas iš anksto nežino kur tiksliai jis vyksta, išskyrus bebaimius vedlius, pasiruošusius lydėti visus per giliausias pelkes. Nors žygis jau daug daug metų vadinasi „Nulių žygis“, žygeiviai nėra vien tik naujokai. Šiame žygyje dalyvauja visi. Čia gimnazistai suspažįsta ir užmezga naujas draugystes. Kartu trindami savo naujus sportinius batus, eidami per miškus ir kopdami į kalvas gimnazistai suartėja kaip niekur kitur. Kiekvienais metais šis žygis kitoks. Visų metų žygius sieja tik keli dalykai. Visų pirma, jei nusprendei eiti į nulių žygį – būk pasiruošęs nepakartojamiems nuotykiams. Kiekvienam Nulių žygyje visko įvyksta tiek daug, kad grįžę gimnazistai kalba apie žygį dar keletą savaičių.Prie laužo išsilydę sporbačiai, arbata iš ežero vandens, tas jausmas, kai guli ant jau įšalusios rudeninės žemės ir žiūri į naktinį dangų, palapinė, kurią naktį nunešė vėjas, pasiplaukiojimas pelkėje, vakarai prie ežero, ta magija, kai eidamas visą dieną nueni viso labo septynis kilometrus ir kad ir kiek eitum visada tau bus likę nueiti dar septyni, o valandų nulių žygyje irgi visada tik septynios, tik būna spetynios nakties ir septynios dienos. Visa tai tik keletas atsiminimų iš vieno nulių žygio, o mokykloje visi turime juos bent keturis. Taigi kad ir kuriais metais žygiavai ar žygiuosi su Ktu gimnazistais, visada namo parsiveši daugybę linksmų atsiminimų. Na ir aišku dar daugiau pūslių. Dar vienas bendras visų šų žygių bruožas yra nuostabieji siurprizai. Tiek daug žodžių šauna į galvą pagalvojus apie juos. Siurprizai tai vienintelis ginklas prieš tuos bepročius vedlius, kuriems, rodos, sutoti niekada nereikia. Jie mus saugo nuo visiško išsekimo. Jie gelbsti mūsų gyvybes. Siurprizai – kažkas nepaprstai skanaus, kažkas, kas sutabdo visą virtinę žygeivių bent keletai minučių ir galų gale galima numesti tą nelemtą kuprinę ir ištiesti kojas.

Taigi Nulių žygis – vieta, kur kiekvienas būdamas sau prisiekia: „Kitais metais tikrai liksiu namie“, tačiau po metų atsidūsta ir iš naujo pradeda mokytis miegmaišio raišiojimo prie kuprinės meno. Nes visi žino, kad nėra kitos vietos, kur tiek nuostabių žmonių ir nuotykių.